Istorijos pradžia - maždaug prieš metus, kai su Carlo nusprendėm, kad reikia susigalvoti sekančią didelę kelionę. Aš išsirinkau dvi kryptis (Kuba, Indija) ir Carlo dvi (Meksika, Australija) ir traukėm burtus. Tiksliau, išmetinėjom vis po lapelį, kol po savaitės liko vienas. Burtai lėmė Indiją, bet nusprendėm imt Kubą :) Nusipirkom knygą ir labai labai svajojom. O kai atėjo laikas dairytis bilietų, pamatėm, kad tuo laiku kai galiu pasimt atostogas, bilietas žmogui į Kubą kainuoja 1200 eur. Pasidvigubinę kainas, bjaurybės. Teko Kubą atidėti geresniems laikams. Tada horizonte pasirodė ekonominis didelės kelionės variantas - Egiptas. Derinom derinom su lietuviška kelionių agentūra, nusipirkom bilietus į Lietuvą, sumokėjom už Egiptą ir sužinojom kad Novaturas atšaukė kruizą. Važiuot vien pilvų degint mūsų netraukė, taigi Egiptas irgi nuplaukė. Tada dar trumpam buvo pasirodžiusi Šri Lanka, bet kainavo daugiau, skrydis iš Varšuvos, laiko mažiau, vienu žodžiu, nedžiugino. Kad jau negalim turėti +30, buvom sugalvoje važiuoti į -40, Laplandiją. Susiradom fainą kaimo turizmą, bet pasirodė kad Naujiems metams vietų jie nebeturi.
Taigi beliko klasikinis paprastasis variantas - miestai. Trys naktys Taline, viena naktis Helsinky, viena laive ir trys Stokholme. Meškos Šiaurėje. Tik kad ta Šiaurė šiemet pasitiko mus su lietum ir +6 laipsniais...
Keletas mūsų kelionės akcentų:
TALINAS
Taline labai labai daug rusų. Kadangi šventėm naujuosius, o per šventes, rusiukai, ne paslaptis, gerai paragauja... Prisiklausėm ir prisižiūrėjom visko. Ta proga nuėjom į pačioj rotušės aikštėj esantį rusišką restoraną "Troika". Pradėjom degtinyte su raugintais agurkais, o po to koldūnus "Baltikos" alum užsigėrinėjom. Nieko ypatinga, bet truputį juokas ėmė.
Geriausias dalykas Taline - pačiam rotušės pastate esanti viduramžiška užeiga, kur duoda sriubos (1-2 EUR priklausomai nuo dydžio), pyragėlių (1 EUR), karšto vyno, alaus ar sulčių (2 EUR). Atmosfera nenupasakojama, būtina pabandyti. Pasakysiu tik kad jei neatsinešit savo šaukšto, šeimininkutė gali jus biški apšaukti, ypač jei užeigoj jau nebe pirmą kartą. Ir dar kad iš bačkos nemokamai galima pasiimt raugintų agurkų :)
Kitas Talino must- nemokama dviejų su puse valandų ekskursija pėsčiomis. Mums pakliuvusi jaunutė gidė buvo labai labai šauni ir apsišvietusi, o turas - ganėtinai alternatyvus, kurio metu sužinojom, pvz, kiek estai sumokėjo už savo laisvės statulą, kurios garantija buvo 3 metai, o po kelių dienų stikliniai blokai pakeitė spalvą (ją gaminę čekai pasiteisino kad sutartyje nebuvo numatytos Estijos klimato sąlygos :) ). Sužinojom milijoną visokių legendų ir keistų pasakojimų... Ir šiaip, pamatėm truputį Estijos iš arti... O dar įvyko stebuklas ir pradėjo snigti (buvo gruodžio 31), tai išvis nuotaika pagerėjo.
Jei švenčiate naujus metus Taline ir gruodžio 31 norite vakarieniauti restorane, BŪTINA rezervuotis iš anksto. Mes nerezervavom. Todėl vakarieniavom meksikietiškam restorane prekybos centre (mums dėl to visai neliūdna, nes buvo labai labai skanu :) )
Iš Talino per dvi valandas laivu, pilnu girtokokų suomių ir rusų su dėžėm alkoholio, nuplaukėm į Helsinkį.
 |
| Degtinytė su raugintais agurkėliais ant tuščio skrandžio. |
 |
| Gruodžio 31-osios sniegas! |
HELSINKIS.
Paskutinę nuomonę, kurią girdėjau apie Helsinkį buvo "dull". Pasirašau. Nuotraukoje matysite pačią gražiausią Helsinkio aikštę su gražiausia bažnyčia (spalvotas kubikas rubikas nepriklijuotas, tikras, kažkoks šviesos projektas), tai viską pasako. Po Talino gatvelių, viduramžiškos atmosferos Helsinkis, deja, neturi kuo pasigirti. Be to prasidėjo audra, baisiai kapojo veidą šlapias sniegas, tai galiausiai nusprendėme ekskursijas iškeisti į parduotuves. Tiesa, valgyti Helsinky labai brangu. Restoranuose. Viskas labai "design" ir labai gražu, bet brangu ir kažkaip tamsu. Tai po vienos nakties Helsinky, šlapi nuo sniego bėgte parbėgom į laivą Helsinkis - Stokholmas, plaukiantį visą naktį. Ten mus pasitiko ded morozas, snieguračka ir balaganas, labai panašus į Basanavičiaus gatvę Palangoje vidurvasarį. Parduotuvės, supermarketai, restoranai, transvestitų programos, karaoke ir tt.. Man buvo labai linksma, tad sugebėjom net pašokt su Carlo (jis priešinosi), puikiai pavakarieniaut ir išgert likeriuko bare su gyva muzika. O iš ryto atplaukėm į Stokholmą...
Kai manęs paklausia, ar aš esu buvusi Stokholme, sutrinku. Teoriškai, buvau du kartus. Kartą pas draugę trim dienom. Tiesa, pirmos dienos vakarą apsinuodijau sušiais, tai likusias dienas pragulėjau išmušta karščio ir baisiose kančiose. Antras kartas buvo maždaug dvi valandos darbo pokalbiui. Darbo, kurio negavau. Tai sakykim, kad Stokholme iki šiol nebuvau buvusi, taip bus tiksliau :)
Stokholmas man labiausiai patinka atmosfera. Kažkokios nuolatinės šventės, gyvenimo, judėjimo... Pastatai mane kuo toliau tuo mažiau domina apskritai. Bet gyvenimo Stokholme daug. Kiekviena sala turi savo centrinę gatvę, savo asmeninį "centriuką", todėl niekad neatsibosta. Kiekvienas rajonas - savo veidą. Kainos normalios (itališkos). Valgyt skanu (okok, aš visoj šitoj kelionėj suvalgiau nesvietišką kiekį lašišos kuri man žiauriai patinka, o Carlo dukart valgė meat balls ir visokias ten žvėrienas, elnienas ir tt). Paskutinį vakarą praleidom nuostabios atmosferos džiazo klubiuky "Glen Miller cafe", kur valgėm miulių, klausėm koncerto, o aš galiausiai dar netikėtai gavau dovanų būgnininko kompaktą, kuriame jis dainuoja.
Atskiro paminėjimo vertas ir butas, kuriame gyvenam. Vonioje - džiakuzi ir didžiulis virš jos kabantis senovinis plūduras. Miegamajame - veikiantis gramofonas. Televizorius - minimum dvidešimties metų senumo, bet puikiai veikiantis (viso 5 kanalai). Filmams žiūrėti - projektorius su namų kino sistema (!!!!). Pianinas, o virš jo - paveikslas su išlindusia ranka. Akvariumas, kurio žuvytes turėjom šerti. Vienžo, bohema :)
 |
| Rotušė. Gyvenom netoliese... |
 |
| Dizaaaainas. |
 |
| Džiazas. |
 |
| Mūsų džiakuzė su paluby pakibusiu plūduru. |
 |
| Iš paveikslo sveikintis siekianti ranka... |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą