Kai pagalvoju, kiek Italijos pažinojau prieš kokius tris keturis metus... Lygiai nulį. Kažkada paauglystėj dalyvavau ekskursijoje autobusu, bet prisiminimai dabar tarsi sapnas... Prieš sutikdama Carlo, Italija pernelyg nesidomėjau. Italai atrodė pasikėlę makaronščikai žele sulaižytais plaukais, o Italija.... Nujaučiau, kad graži, bet netraukė... O dabar sąrašiukas mano pažinčių su Italijos miestais jau netrumpas - čia aplink - Milano, Bergamo, Varese, Turinas... kalnuose Bolzano, Bormio, Livignio...Bolonija, Ravenna, Rimini...Verona, Mantuja, Parma... Florencija (su ja dar norėčiau susipažinti artimiau :) ), Siena, Arezzo, Grosseto, Lucca, Pisa ir kitos Toskanos grožybės... Roma... Otranto, Lecce ir Apulijos apylinkės... Prie viso šito sąrašiuko (būsiu tikrai dar kažką pamiršus) prieš porą savaičių prisidėjo Paduva. Prisidėjo ir prie kito sąrašiuko - trečiasis miestas, kuriame norėčiau gyvent Italijoje (po Bolonijos ir Turino).
Jauki, nedidukė (trečdalis Vilniaus), kaip ir Bolonija - išraizgyta galerijomis, pilna mielų parduotyvčių, turgelių ir jaukių restoranėlių.... Universitetinis miestas, taigi ir aktyvių "sielų" netrūksta - apie šeštą valandą varakop centro barai prisikemša jaunimėlio, gurkšnojančio aperityvą "spritz", kuris čia pakylėtas veik iki ritualo.
Zucchero
Paduva planuose buvo seniai, o proga pasitaikė kartu su Zucchero koncertu. Zucchero nėra tarp mūsų mylimiausių daininkų, bet karts nuo karto mielai jo paklausom, o naujas albumas ir koncertinis turas buvo puiki proga ir pamatyti :) Italijoje apie Zucchero kalbama daug blogo. Kad geria, kad nesiskaito su niekuo ir t.t. Nežinau, asmeniškai nekalbėjau, bet dainos jo gražios, scenoje buvo keliolika muzikantų (styginiai, pučiamieji, gitaros, perkusija ir tt..) ir charizmos "diedukas" tikrai nestokoja. O gražiausia koncerto dalis buvo Zucchero amžiaus ponios, kurios trypė ir plojo ir šoko ir prie scenos bėgo taip nuoširdžiai, kad neįmanoma buvo nesišypsoti... Beje, man gražiausia naujo Zucchero albumo daina spustelėjus
čia.
Nakvynė.
Butukas ar b&b Paduvos centre nakčiai kainuoja apie 60-80 eur, kas Italijai tikrai nėra brangu. Mums nuskilo - kaip įpratę, ieškojome butuko. Radome pačiame centre, nerealiai jaukų, su didžiule terasa tiesiai į upę ir su šeimininkų rūpesčio ženklais - saldainiais prie lovos, vaisių dubeniu, pilnu šaldytuvu, žemėlapiais ir t.t. Beje, daugelis nakvoja Paduvoje ir lankydami Veneciją - ji nuo Paduvos tik 30 minučių traukiniu. Gal ir nebloga idėja, žinant kad Venecijoje kainos keturgubinamos...
Aikštės.
Gražiausia Paduvos dalis - jos aikštės. Mūsų vizito metu beveik visose šurmuliavo turgeliai. Viena jų - Pratto delle valle - 90000 kvadratinių metrų, jos vidurį juosia kanalas. Tai didžiausia Italijoje ir viena didžiausių Europoje aikštė, tikrai įspūdinga.
 |
| Prato delle valle aikštėje - tiesą sakant, vienintelė foto iš Paduvos :) |
Šventas Antanas
Paduva nuolat pilna piligrimų, nes tai švento Antano miestas. Švento Antano Katerdoje saugomos jo relikvijos (apie kurias pasakoja vienas pirmų mano Italijoje matytų filmų - komedija "La lingua del santo" (Šventojo liežuvis)). Mane, lengvai tariant, šokiravo. Minia žmonių, spoksančių į tavo liežuvį ir "vokalinį aparatą" - ai, gal aš geriau nebūsiu šventaja :)
Džoto menas
Carlo labai nustebo, kad nepažinojau Džoto (Giotto)... Sako, čia kaip Rafaelis, tokio pat lygmens. O mūsų Lietuvoje apie jį nemokė. Arba mokė per mažai. Bet nieko tokio, kultūrines spragas užkamšėme Paduvoje, kurioje šis menininkas ištapė koplyčią - Cappella degli Scrovegni. Gražu, verta.
Maistas
Paduvoje neskaniai pavalgyti sudėtinga. Centras pilnas mielų restoranėlių, siūlančių visokių gerumų, kurių taip sunku atsisakyti :) Mes likome ypatingai sužavėti dviejų restoranų - gatvėje kurioje gyvenome įsikūrusios picerijos- restorano "Savonarola" ir restorano
"Osteria dei fabbri" (kaštonų - grybų sriuba neapsakomo gardumo!!!!).
Trumpai tariant, noriu sugrįžti.... :)
