2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Vasara. Skrybėlės.

Žinau, kad Lietuvoj vasara atėjo, pabuvo, ir išėjo. Pas mus dar truputį pasiliko - jau kelinta diena arti plius 30. Carlo niekaip nepersiorientuoja, ir rengiasi marškiniais ilgom rankovėm ir dar švarku. Aš po truputį pereinu prie vasarinio suknelinio garderobo...
Jau seniai mintiju mintį, kad reiktų pradėti nešioti skrybėles. Man gražu, o ir seniai žinau, kad prie mano klasikinių bruožų veido tinka. Tik vis kažkaip nedrąsu būdavo - kažkodėl man atrodė, kad su skrybėle būtinai atkreipsiu visų dėmesį. Ačiū mano svečiams Sonatai ir Artūrui, kurie man padovanojo skrybėlę (kurią netyčiom jų akyse pasimatavau parduotuvėje) - dabar vaikštau visa "šūstra" ir dėmesio nebebijau. O kolekciją vis pildau.
Pirmoji skrybėlė atsirado mano spintoj prieš daugiau nei metus - bet kažkaip vis "neišeina į trasą" - man atrodo labai jau kurortinė, o kai į kurortą skrendi lėktuvu, vežtis ją sudėtinga. Bet šiemet trūks plyš reikia suorganizuoti skrybėlaitei premjerą :)
















Antroji skrybėlė - jau minėtų draugų dovana. Su šita jau ne kartą išdidžiai žengiau Lecco gatvėmis :)
















Trečią "sumedžiojom" su Carlo penktadienį. Kažkaip bastėmės po parduotuves... Užsimaukšlinau skrybėlę juoko dėlei, o Carlo sako - tu į veidrodį pažiūrėk... :) Ir be žodžių po to prie kasos :) Šita dargi praktiška - medžiaginė, taigi galima vežtis ir lagamine... Birželio mėnesį jos premjera Puglia regiono paplūdimy, pažadu!














O šalia skrybėlių... Naujas šio savaitgalio pirkinys - kalnų batai. Geri ir gražūs. Didesni vyriškiui, mažesni man :) Belieka susirast trasas ir pirmyn.

Valio vasarai ir prasidedančioms pramogoms!
PS nuotraukose aš tokia žvaira todėl, kad fotkinu save pati ir žiūriu ką fotkinu :)

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Elisa

Lietus nesiliauja. Carlo sako, kad mes užsiimam eksperimentine daržininkyste - tikrinam, kaip auga daržovės po vandeniu. Nu, beveik taip ir yra. Viskas užpilta. Karts nuo karto pažaibuoja ir pagriaudžia...
O aš pusę vienuoliktos dienos guliu lovoj su kompu :) Ruošiuosi aktyviam savaitgaliui :)
Šį vakarą keliausim į Milaną, į mano mylimos dainininkės Elisos koncertą. Tiems, kas nepažįsta... keletas dainų, jei netingėsit paklausyt...
Šita - su kitos italų grupės "Negroamaro" lyderiu... man labai patinka :) "Ti vorrei sollevare"
Kita - irgi labai graži. Labai labai. "Anche se non trovi le parole"
Šiaip Elisa daug dainuoja angliškai, be to, pati rašo nerealius angliškus tekstus... Čia kažkaip sutapimas, kad pirmas dvi dainas čia įdėjau itališkas. Turbut daugiau ji yra sudainavusi angliškai... Tai įdėsiu dar vieną paskutinę... truputį keistą, bet labai labai gražią dainą, kurią ji dainuoja kartu su labai keisto ir gražaus balso savininku Antony. Antony man užrodė pirmąkart Dovilė Avytė, tai jai ir dedikuoju šitą grožį :) "Forgiveness"
Savaitgalis irgi aktyvus nusimato - nuo ryt ryto iki antradienio ryto svečiuose Sonata ir Artūras. Tai nusimato truputį lietuviškų pliurpalų :)
Gero savaitgalio! Ir atsiųskit biški saulės, a? Gėda prieš Sonatą ir Artūrą :)

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Daržo džiaugsmai

Valiooo! Vat jau kokią savaitę vis mąsčiau, kad reiktų grįžti prie blogo. Negražu gi taip. Bet vis kažkaip tai laiko, tai jėgų, tai noro pritrūkdavo... O šiandien ėmiau ir nusprendžiau, kad jau laikas :)

O dabar toks jausmas, koks būna, žinot, kai susitinki, tarkim, buvusį klasioką. Su kuriuo nekalbėjai, tarkim penketą metų. Atrodo - per penkerius metus paskeitė viskas ir iš esmės... O pasakyt nėra ką :) O vat žmogui su kuriuo gyveni, tai net ir po valandos buvimo atskirai būna ką papasakot... Taip ir su blogu, kai rašydavau plius minus kasdien, vis atsirasdavo ką papasakot, o dabar nebežinau nuo ko pradėt :)

Didelių pokyčių jokių nėra - desperatiškai ieškau (ir nerandu) darbo, man nieks nepasipiršo, vaiko nesilaukiu :) Mažų pokyčių - daug :) Itališkai kalbu plius minus laisvai (nors angliškai kalbėti vis dar lengviau). Jaučiuosi čia Italijoje dvejopai - iš vienos pusės, apsipratau. Nebebijau užeit į mažas parduotuvėles (seniau bijojau, kad užkalbins pardavėjas, dabar kai nuotaika gera ir pati užkalbinu :) ). Iš kitos pusės - atostogos baigėsi, ir ne tokia ir saldi ta emigranto duona :) Pasiilgstu draugų, pažįstamos aplinkos, darbo ir įvertinimo...

Per tą laiką truputį pakeliavom - buvom Briuselyje ir Strasbūre (tikri europiečiai, ar ne? :) ). Truputį pašventėm - mano gimtadienį, Carlo sesės gimtadienį, Carlo gimtadienį, lietuvaitės Evijos pirmąją komuniją. Truputį papramogavom - buvom SPA, liudotekoje (neturi nieko bendro su Liudu :) tai tokia vieta, kur parduoda visokius žaidimus, tipo Magic, ir kur galima žaisti), keletoje koncertų ir kino filmų.

O aš susiradau naują pramogą. Ko tik neprisigalvosi žmogus, kad galva ir rankos per dieną būtų užimtos... Taigi, užmačiau knygyne knygutę pavadinimu "Daržas jūsų balkone", nusipirkau, išstudijavau, ir pradėjau: šeši krūmai pomidorų, dvylika morkų ir panašiai tiek ridikėlių, vazonas rukalos (garžgarstės) ir keturi krūmukai braškių :) Turiu priminti, kad aš esu visiškas "asfalto vaikas" - gimiau ir augau Vilniuje, dviejų kambarių bute. Keletą vasarų esu praleidusi kaime, bet kažkaip sugebėdavau išsisukti nuo daržo darbų (turbūt dainuodama ir organizuodama vaikų teatrą :) ). Kai mama pirko sodą, aš sutikau su sąlyga kad man nereiks ten dirbti žemės :) Ir jos niekada nedirbau... (vieną kartą gyvenime nupjoviau žolę, tiek žinių). Taigi, esu visiška žemės ir augalų analfabetė. Bet kol kas man visai neblogai sekasi :)
Štai mano pomidorai gražuoliai :)















Ridikėliai ir morkytės iš viršaus :)












Ir braškės....











Lyg tų daržų džiaugsmų būtų maža, tai dar "priglaudėm" papartėlį. Aišku, auginti papartį - nieko naujo ir (kiek žinau :) ) - nieko sudėtingo.
Bet mūsų papartis ne šiaip sau papartis! O istorija tokia. Vieną lietingą sekmadienį tupėjom namuose, žiūrėjom filmus, valgėm, grojom gitara ir kitaip maloniai leidom laiką nejudėdami. Popietei artėjant vakaro link, ėmė negailestingai graužti sąžinė... Šitaip neišeiti iš namų! Šitaip visą dieną pratūnoti! na ką... apsirengėm šiltai. Isisupom į neperšlampamus pončus. Aš įšokau į savo guminukus ir išvažiavom... į gamtą :) Prie to paties upelio, kuriuo praėjusią vasarą leidomės basom... Lietus nurimo, oras po lietaus buvo fantastiško gaivumo... Žmonių nė vieno... Gėlių pilni upės pakraščiai, pilnas miškas ir pievos... Prisiskynėm gelių... Aš su guminukais pabraidžiau po upę :) Ir taip bevaikštinėdami užmatėm didžiuli gražuolį papartį. Kitoj upės pusėj. Tilto nėra. Na ką, bridau :) Su pagaliuku iškrapščiau šaknis, grįžus namo pasodinau į vazoną, dabar puošia mūsų "valgomąjį" balkoną. Gražus?