Trys saulėtos dienos

Trečia diena žydras dangus ir saulė. Snieguoti kalnai tokiam fone atrodo fantastiškai. Pirmoj dienos pusėj netgi nešalta - temperatūra pasiekia kokius +8, link vakaro vėsta, o sutemus jau visai nebesinori išeit - aš gi seniai žinoma šalčmirė (sunku patikėti, kad gimiau Lietuvoj :) ). Todėl išeinu vis dienom. Kavos centre išgert. Palei ežerą pažingsniuot. Parduotuves patikrint.
Vakar išviriau kibirą pomidorų sriubos, pusę nuvežiau Carlo sesei, kuri serga. Sako, patiko - nežinau, ar iš mandagumo, ar todėl, kad tikrai patiko. O šiandien pietų ateina Davide. Atsispyriau pagundai daryti rimtus pietus (tipo rimtas patiekalas su garnyru, užkandžiai, desertas ir tt). Visgi darbo diena, visgi pietūs truputį business lunch. Risotto su grybais, tikiuosi gausis :) Šiaip pas mane dažniausiai pagal Merfį - kai esam tik aš ir Carlo, visada viskas žiauriai skaniai gaunasi, o kai pasikviečiam draugų, matyt įsitempiu, pernelyg stengiuos, ir gaunasi truputėlį prasčiau, nei paprastai...
Vėl išnešiau į lauką ciklamenus - kažkaip jausmas, kad namie jiems per karšta - nors žemė šlapia, pradėjo džiūti, dar muselių aplink prisirinko... Na, sodininkė iš manęs kol kas ne kokia, bet su laiku, su laiku....
O užvakar vakare buvom kine. Čia pirmadieniais bilietai pigesni - po 4.5 euru. E, o žinot kas keisčiausia itališkam kine? Kad VISADA yra pertrauka viduryje. Ant ekrano įsižiebia užrašas "INTERVALLO", tada įjungia šviesas ir penkias minutes niekas nevyksta - gali eit coca colos užsipirkt, į wc ar dar ką nors nuveikt. Lietuviškoms akims atrodo keistai, vis nepriprantu ir nustembu. Na, bet dabar ne apie tai. Žiūrėjom naują itališką režisieriaus Paolo Virzi filmą - "La prima cosa bella". Filmas šiltas, jaukus, truputį graudinantis, labai itališkas. Bendrai, man patinka itališki filmai. Kuo toliau tuo labiau. O dar labai patinka juos suprasti :) Šįsyk jau ramiai, ne 100 procentų, bet pakankamai daug, kad nesijausčiau prastai. Ir be titrų!

Karas tinguliui

Labai baisu, kai apsiskelbi visam pasauliui, kad pradėsi rimtai ieškoti darbo. Tada nieko kito ir negirdi - "nu, tai kaip sekasi ieškoti darbo?" :) O pasirodo, man viskas čia einasi lėtai. CV praėjęs Carlo kontrolę, dabar užstrigo ties sergančia Francesca. Keletas skelbimų užverbuoti, bet nieko tikrai įspūdingo. Gražus planas išsiųsti gražų CV su gražiu motyvaciniu į visas įdarbinimo agentūras. Dar gražesnis planas su Carlo gyvai aplankyti viešbučius ir paklausti, ar jiems kartais nereikia super šūstros recepcionistės. Bet viskas kol kas planai. O kol CV kabo, aš mėgaujuosi. Super gražus savaitgalis su draugišku namų susitvarkymu, ilgu pasivaikščiojimu prie ežero, pietumis pas "Ermete" (toks bariukas mielas), laikraščio skaitymu dviese, dieviško skonio Eidanos gamintu tiramisu su karštu vynu pas lietuvius svečiuose, dviem gerais filmais ir - klasikine muzika. Čia turbūt savaitgalio vinis - pirmąkart susėdom su Carlo groti klasikos. Aš pianinu, Carlo - smuiku. Mano pirštai nebeaštrūs ir nebegreiti, bet dar kažką sugroju. Carlo negrojęs daugiau, nei dešimtmetį, bet irgi visai neblogai dar griežia :) Buvo smagu.
Šiandien labai efektyviai gyvenu - tinguliui paskelbiau karą. Diena buvo tam palanki ir saulėta, o dabar prieš mano akis raudonas raudonas saulėlydis. Gražu, tik akis skaudina :) Aušrinė prisimins dar tokį saulėlydį per mūsų svetainės langą.
O kalbant apie Aušrinę - tikiuosi, ji nesupyks. Iš mūsų vizito į Belagio - nuotraukytė. Tiesiog nuotaikai pakelt. Du bučkiai į abu žandus visiems, ciao.

Dar truputį apie Kalėdas

Va kuo man patinka šitie kraštai kur gyvenu - pabuvo apsiniaukę antradienį, po to dar ir trečiadienį, ir ketvirtadienį.... o šiandien - saulė ir žydras dangus. Tris kartus valio saulytei.
Vakar žiūrėjom Roberto Benignio filmą - "Johny Stecchino". Mielas, šiltas, juokingas. Kaip visada su jo žmona (ta pačia kuri vaidino ir garsiajame "gyvenimas yra gražus" ir "tigre ir sniege" ir visuose kituose Beninio filmuose). Tai jau ketvirtas Beninio filmas kurį žiūriu, ir negaliu atsistebėti, kaip galima būti taip sau ištikimam. Visuose jis ir režisierius ir pagrindinis aktorius. Visuose jo žmona - pagrindinė aktorė. Visų filmų herojus - tarsi vienas ir tas pats - nuoširdus komikas, nebijantis pasirodyti kvailu. Visur žmona - lemtinga, protinga moteris. Vis gi, senesniems filmams iki "Gyvenimas yra gražus" ar net "Tigro ir sniego" - toli. Nekabina jausmų, tik juokina. Kitavertus - juk praleisti vakarą chichenant smagu, ania?
O aš dar biški apie Kalėdas. Gavau vyriškį, kuris nėra didelis Kalėdų atmosferos fanas. Bet tai nieko, aš tos Kalėdinės dvasios turiu už du :) Taigi ne tik kad išzyziau tikrą eglutę (kurią puošėm mano ir Marijos keptais sausainiais), bet ir išzyziau pripiešti elnių ant langų. Nu man labai gražu, o jums? :) Tiesa, visos kalėdinės dekoracijos jau dėžėse, o elniai ant langų tebetupi - tingiu plaut langus :))))
Gero savaitgalio!

Darbo paieškos ir virtuvės džiaugsmai

Antra diena vargstu su itališku CV. Šiandien pasiekiau jau lygį, kurio negėda rodyti Carlo, taigi, mažas žingsniukas į priekį žengtas. Taipogi pradedu žiūrnėtis skelbimus internete.
Už poros savaičių bus lygiai pusė metų, kaip nedirbu. Man atrodė, kad nedirbdama ir turėdama prieš save "baltą popieriaus lapą", suprasiu, ką noriu daryti gyvenime. Nieko nesupratau, bet sėdėti prieš baltą popieriaus lapą nebesinori :) Taigi, ieškosiu darbo įvairiausiais frontais - tarkim, neatmetu galimybės siųsti CV į virėjo padėjėjo poziciją :))) (o gal naujas hobis taps gyvenimo darbu?) arba muzikos mokytojos. Arba pardavėjos "Stefanel" parduotuvėje. Vienas dalykas, kuris pasikeitė - prieš šešis mėnesius sakiau, kad žinau, kad nebenoriu dirbti marketinge, versle, komercijoj - kad mano galva pavargo nuo pelningos, bet mažai prasmingos veiklos. Tai va, bičiuliai, galva pailsėjo :) Ir jei kas duos kokią marketingo klerkės poziciją, dargi tarptautinėj kompanijoj ir su pakankamai eurų, imsiu nesidairydama :) Pasirodo, tai buvo tik pavargusi galva.
Beje, vakar gaminti Beatos patiekalai buvo bais, bais skanūs. Taip gerai paskaičiavus, tai jau bandžiau iš Beatos valgiaraščio kokius 5, ir visi buvo išskirtinai NIAM. Šiandien - veršienos troškinys "be taisyklių" :) Beje, virtuvėje turiu naują paglbininką - pirmąjį savo virtuvės kombainą. Mažutis, sgrebnutis, bet detalių turi visą didelę lentyną (išvijo iš virtuvės į tamsų kambariuką visą armiją nenaudojamų puodų). Mamos kalėdinė dovana. Dabar mes su juo bandom susidraugauti. Jau bandžiau malti aguonas (pavyko puikiai), cukrų cukraus pudrai (neįtikėtina), minkyti mielinę tešlą (trunka 60-90 sekundžių). Kas rytą spaudžiamės apelsinų sultis. Vat su pjaustymu sudėtingiau -vakar petražoles sukapojau gerai, o šiandien su svogūnais užsižioplinau ir turiu beveik košę :) Dėl kitų daržovių pjaustymo dar irgi aiškinuos (tik tarkavimą jau "perkandau"). Smagu. Greičiau, lengviau, paprasčiau. Ačiū, mama!

Tingulys

Krevečių karis iš Monkey blogo gavosi DIEVIŠKAI SKANUS, rekomenduoju visiems, ypač žiemą :) raudonas, aštrus ir karštas, niam.
O šiandien vėl grįžtam prie rutinos. Šiandienos užduotis (vis atidėliojama) - CV italų kalba. Dabar atidėjau, nes supratau kad neturiu pavyzdžio. Taigi, žvejojuos pavyzdį ir kol kas nieko nedarau. Truputį tingiu, truputį skauda gerklę, truputį norisi pasisukioti virtuvėje (šiandien pietums - menkė sluoksniuotoje tešloje, o vakarienei - skaniausia pasauly Beatos pomidorų sriuba su jos pačios morkų mišraine), truputį patinginiauti... O gal galima, m? :)
Beje, vakar nusipuošėm eglutę ir namus (nors tradicija, kaip ir Lietuvoje yra sausio 6, bet Aušrinės vizito proga mes palaikėm kalėdų kvapą ilgiau). Sausainiai, kuriuos gruodžio pradžioje kepėme Marija ir jais puošėme eglutę, yra vis dar nuostabiai skanūs. Tiek Marijos cukrinukai, tiek mano imbieriniai meduoliai. Nuostabu ir praktiška. Užtat stalas po kalėdų vis dar lūžta nuo saldumynų - sausainių, pusės šakočio, sausainių grybukų, nepradėto panettone... Mes saldumynus valgom tik pusryčiams, tai jaučiu, kad užteks iki pavasario :)
Va taip tingiai ir gyvenam. Greičiau pavasaris - pasiilgau rolikų.

Naujas pranešimas!

Aš čia gyva... Ir neleisiu šitam blogui numirti! :) Labai miela, kad keletas žmonių pastebėjo, kad kurį laiką nieko nerašiau. Mielų tai pastebinčių žmonių prašau retkarčiais įmesti kokį komentuką, kad žinočiau, kad kažkam įdomu, kuo gyvenu ir toliau rašyčiau :)
Labai miela, kad mane aplankė Aušrinė. Nuveikėm visko daug - ko gero, daugiau, nei su kitom viešniom, nes ir pabuvo pilną savaitę. Taigi, ir išpardavimus nusiaubėm (rezultatas - 20.5 kg Aušrinės lagaminas + visi nauji drabužiai handbago kuprinėj + batai, šokoladai ir bulviniai kukuliai atskiram maišely :) ), Milaną apžiūrėjom, panzeročių netoli katedros paragavom, Varėną apžiūrėjom, tuo pačiu ir keltu persikėlėm į Bellagio, kalną (piani D'Erna) patikrinom, Bergamo išvaikštinėjom. Be to, paragavom ledų, kavų, rizotų, jūros gėrybių, pastų, fokačių, picų, likeriukų ir taip toliau ir taip toliau. Dar pažaidėm ping pongą ir boulingą, išmokom porą žaidimų kortom. Trumpai tariant, laiko veltui neleidom :)
O nuo rytojaus oficialiai pradedu ieškotis darbo. kaip man seksis duosiu žinot. Rytojaus užduotis nedidelė - susitvarkyti CV ir motyvacinį laišką. Žingsnis po žingsnio užkariavom Lietuvos darbdavių širdis, užkariausim ir itališkas. Aš optimistė :)
Kol kas tiek, einu ruoštis krevečių kario gamybai :)
Ciao!